2007 m. birželio 30 d., šeštadienis

iseinu...nes....

........................


I kuri pasaulio krasta eiti, kad galeciau atrasti laime?
Ar busiu paklausta ko ieskau?
Ar busiu paklausta, ka galiu paaukoti uz tai, kad mano gyvenimas butu ko nors vertas?
ir ka as atsakyciau...?
atsakyciau, kad bijau...
o paklausta, kas mane neramina, tiesiog atsakyciau, kad bijau suklysti... bijau prarasti, bijau rizikuoti, bijau nusivilti ir po to kenteti...
o tada as pati uzduociau klausima... Kodel? Kodel, vieni laimingi, o kiti kencia? Ar tie kurie kencia, is tikro kuom nors nusikalto ar tai tiesiog ir vel gyvenimo taisykle, kad likimas ne visada gailestingas?
O jei ir taip, kodel mes turim paklusti tai taisyklei?
Juk pazistamas posakis: taisykles yra tam, kad jas lauzytumem, gal tuomet budamas ne toks tyras, pasieksi tai, ka pasiekia tie, kurie nevertina nieko aplink, tie, kurie negerbdami kitu, pasieka ko tik sirdis geidzia...?
ar tai butu teisinga?
Jei aatsakymas butu teigiamas, tiesiog pasakyciau, kad nebenoriu priklausyti siam pasauliui, nenoriu buti jo dalis ir viena is daugelio spalvu, margoj jo paletej, ir dar pasakyciau, kad as pasitraukiu is sito zaidimo, kurio vis tiek jo gale niekas nelaimi neiskaudinti...

............................

Komentarų nėra: